Įsibėgėjęs rudens sezonas atveria duris šventėms, mugėms, kuriose suaktyvėja prekyba ne tik derliaus gėrybėmis, bet ir dekoratyvinių augalų bei vaismedžių sodinukais. Kiekvienas pirkėjas ieško augalo ne tik tam tikros rūšies, veislės, formos, bet,taip pat ir tikisi, kad įsigyta prekė pasodinta prigis ir ne vienerius metus džiugins tiek savo žiedais, pavėsiu karštą vasaros dieną ar gausiu derliumi rudenį. Todėl labai svarbu perkančiajam dekoratyvinių augalų bei vaismedžių sodinukus žinoti, kuris parduodamas augalas yra sveikas, nes sodinamoji medžiaga yra pati rizikingiausia augalų grupė, per kurią gali būti platinamos įvairiausios augalų ligos ir kenkėjai.
Prieš įsigyjant – patikrinti augalo pasą
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) ragina pirkėją, prieš įsigyjant augalus, pasidomėti kurie jų yra sveiki ir parduodami pagal nustatytus Lietuvoje fitosanitarinius reikalavimus. Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį, kad dauguma dekoratyvinių augalų ir vaismedžių privalo būti parduodami su augalų pasais. Kurie iš jų privalo turėti augalo pasą yra skelbiama lankstinuke „Augalų pasai“, patalpintame tarnybos internetiniame tinklalapyje (http://www.vatzum.lt/lt/paslaugos/informacijos-rinkmenos/fitosanitarija/). Ypač svarbu tai, kad kiekvienas obelsMalus, kriaušėsPyrus,svarainioChaenomeles, cidonijosCydonia, gudobelėsCrataegus, kaulenioCotoneaster, medlievosAmelanchier, lokvosEriobotrya, šliandrosMespilus, fotinijosPhotiniadavidiana, dyglainėsPyracanthair šermukšnioSorbus genčių sodinukas privalo turėti augalo pasą – t.y. neperšlampamą, neperplėšiamą, įskaitomą (raidės neišblukusios) etiketę, kuri turi būti taip pritvirtinta prie sodinuko, kad nesugadinus šio augalo dokumento nuo jo nebūtų galima nuimti ir uždėti ant kito.Be to, augalo paso etiketės forma gali būti įvairi, tačiau joje privalo būti nurodyta ši informacija:
1. „EB– augalo pasas“;
2. Lietuvos Respublikos kodas „LT“;
3. tarnybos skiriamasis kodas „VAT“;
4. augintojo, vežėjo, pardavėjo registracijos Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre identifikavimo kodas;
5. augalų, augalinių produktų ir su jais susijusių objektų paruošimo savaitės, serijos numeris arba siuntos numeris;
6. augalų, augalinių produktų ir su jais susijusių objektų botaninis pavadinimas;
7. augalų, augalinių produktų ir su jais susijusių objektų kiekis;
8. skiriamasis ženklas „ZP“ (lot. zona protecta). Jeigu augalai, augaliniai produktai ir su jais susiję objektai yra įvežami į saugomą zoną ir (arba) joje vežami, augalo pase nurodomas saugomos zonos ar saugomų zonų pavadinimas ar skiriamasis kodas (-ai) (detaliau paaiškinta šiame straipsnyje);
9. skiriamasis ženklas „RP“ (angl. replacementpassport). Jeigu augalo pasas yra keičiamas, prie jo pateikiama augintojo, vežėjo, pardavėjo registracijos Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre identifikavimo kodas, kuris leidžia nustatyti keičiamą augalo pasą išdavusį asmenį, ar kita informacija, leidžianti nustatyti augalo pasą išdavusią įstaigą, augintojo registracijos fitosanitariniame registre numerį ar importuotoją;
10. jei augalai, augaliniai produktai ir su jais susiję objektai, išauginti ar pagaminti ne Europos Sąjungos (toliau - ES)valstybėse, augalo pase nurodoma kilmės šalis ar šalies siuntėjos pavadinimas.
Kadangi augalų pasai augalams išduodami tik po VAT regioninių skyrių specialistų patikrinimo ir įsitikinus, kad produkcija yra sveika bei atitinkanti nustatytus fitosanitarinius reikalavimus, labai svarbu žinoti, kokia informacija, esanti augalo pase, gali pasufleruoti pirkėjui, ar šis dokumentas yra galiojantis, ar atitinkamoje Lietuvos seniūnijoje užaugintą bei įsigytą augalą galima vežtis į bet kurį Lietuvos kampelį ir ten jį auginti.
Augalo pasas, po patikrinimo, galioja vienerius metus. Tai reiškia, kad vienerių metų senumo augalo pasas yra galiojantis, tačiau, jei augalo pase esanti data yra daugiau nei vienerių metų senumo, tai yra signalas, kad pardavėjo augalai nebuvo pakartotinai tikrinami VAT specialistų ir yra parduodami pažeidžiant nustatytus reikalavimus.
Atkreipti dėmesį į saugomas zonas
Lietuva nuo įstojimo į ES turi saugomos zonos statusą dėl bakterinės degligės, kurią sukelia bakterija Erwiniaamylovora. Tokį statusą Lietuvai suteikė Europos Komisija, atsižvelgdama į tyrimų rezultatus, kurie patvirtina, kad ši bakterija nėra aptinkama mūsų šalyje (arba nustatomas ribotas židinių skaičius),ir mūsų šalyje vykdomusgriežtesnės kontrolės įsipareigojimus. O tai reiškia, kad į tokį statusą turinčią teritoriją (ar ES valstybę), negalima iš saugomos zonos statuso neturinčios teritorijos (ar ES valstybės) įvežti, prekiauti bakterinės degligės augalais šeimininkais -obels Malus, kriaušės Pyrus, svarainio Chaenomeles, cidonijosCydonia, gudobelės Crataegus, kaulenio Cotoneaster, medlievosAmelanchier, lokvosEriobotrya, šliandrosMespilus, fotinijosPhotiniadavidiana, dyglainėsPyracantha ir šermukšnio Sorbus genčių augalais. Toks apsauginis instrumentas, suteikia galimybę Lietuvosdekoratyvinių augalų ir vaismedžių sodinukų rinkai plėstis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse, trečiose šalyse, o griežtesnė kontrolė ribojabakterijosErwiniaamylovora patekimą ir plitimą mūsų šalyje.
Svarbu tai, kad viena valstybė gali turėti saugomos zonos statusą su išimtimis, kurias nustato Europos Komisija, jei po kelių kasmetinių tarnybostyrimų paaiškėja, kad kai kuriose šalies teritorijose (seniūnijose, regionuose) kartojasi nustatytos ligos židiniai, t.y. Lietuvos atveju – bakterinės degligės židiniai. Todėl nuo 2014 m. birželio 24 d. Babtų irKėdainių miesto seniūnijos šį saugomos zonos statusą dėl bakterinės degligės yra praradusios ir šiose seniūnijose išaugintus minėtus bakterinės degligės augalus šeimininkus draudžiama išvežti į kitą Lietuvos teritoriją. Norime pabrėžti, kad toks apribojimas galioja tik aukščiau išvardintiemsaugalams.
Todėl dar vienas svarbus augalo sveikatingumo sufleris tas, kad augalo pase po skiriamojo ženklo „ZP“ būtų nurodytas saugomos zonos (-ų) pavadinimas (-ai), žymintis, kad minėtasis augalo pasas galioja saugomai zonai. Vadinasi Lietuvoje parduodant minėtus bakterinės degligės augalus šeimininkus, augalo pase po skiriamojo ženklo „ZP“ turi būti parašyta „LT“ ar „b2“, kas reiškia, kad toks augalas buvo išaugintas saugomos zonos statusą turinčioje Lietuvos teritorijos dalyje arba saugomos zonos statusą turinčioje ES valstybėje (teritorijos dalyje). Tačiau, jei augalai buvo išauginti Babtų ir Kėdainių miesto seniūnijose ar ES valstybėse, kurios neturi saugomos zonos statuso, jų augalų pasuose po skiriamojo ženklo „ZP“ įrašo nebus ir tokie augalai negali būti parduodami likusioje Lietuvos dalyje ar įvežami į ją. Daugiau informacijos apie saugomą zoną dėl bakterinės degligės skelbiama lankstinuke „Saugoma zona dėl bakterinės degligės Lietuvoje“, patalpintame tarnybos internetiniame tinklalapyje (http://www.vatzum.lt/lt/paslaugos/informacijos-rinkmenos/fitosanitarija/).Tarnyba perspėja, kad asmenys, perkantys minėtus augalusir išvežantys juossu augalų pasais, kurie galioja tik Babtų ir Kėdainių miesto seniūnijose, į kitas Lietuvos vietoves, ar išvis be augalų pasų turės prisiimti atsakomybę, jeigu tokie pažeidimai ar nustačius, kad su tokiais augalais buvo platinama minėta bakterija,bus patvirtinti VATspecialistų.
Taigi, prieš pirkdami dekoratyvinių augalų ir vaismedžių sodinukus įsitikinkite, kad augalai parduodami su tinkamais augalų pasais, atrodo sveiki ir bus sodinami prie kitų sveikų augalų.
Valstybinės augalininkystės tarnyba
