Cirkas




EK siūlo Lietuvai atsisakyti subsidijų už elektrą ir dujas, stiprinti sveikatos priežiūrą

sveikatosEuropos Komisija (EK) Lietuvai rekomenduoja atsisakyti kompensacijų už energijos išteklius, stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, gerinti socialines paslaugas, taip pat mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei energijos importo.

„Nutraukti iki 2023 metų galiojančias paramos energetikai priemones. Jei atsinaujinęs energijos kainų augimas pareikalautų paramos priemonių, užtikrinti, kad jos būtų nukreiptos apsaugoti pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms, būtų finansiškai prieinamos skatintų energijos taupymą“, – nurodoma trečiadienį paskelbtose Lietuvai skirtose EK rekomendacijose 2023 metams. 

Komisija skaičiuoja, kad siekiant sušvelninti energijos kainų poveikį įvairioms lengvatoms ir paramai pernai Lietuva skyrė 1,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Atkreipiamas dėmesys į vis dar didelę priklausomybę nuo importuojamos energijos: elektros, dujų ir naftos, siūloma ją mažinti.

„Toliau mažinkite priklausomybę nuo iškastinio kuro ir importuotos energijos, spartinant atsinaujinančių išteklių diegimą, ypač užtikrinant pakankamus tinklo pajėgumus ir prieigą, taip pat pramonės transformaciją ir dekarbonizaciją, didinant tvaraus ir viešojo transporto naudojimą bei pastatų energetinį efektyvumą“, – teigiama dokumente. 

Siekiant laiku sinchronizuotis su Vakarų Europos elektros tinklais, Komisija Lietuvai taip pat rekomenduoja užtikrinti pakankamą jungčių pajėgumą bei didinti elektros tiekimo saugumą. 

Komisija taip pat siūlo išlaikant patikimą fiskalinę padėtį išsaugoti viešąsias investicijas bei užtikrinti efektyvų RRF lėšų ir kitos Europos Sąjungos (ES) paramos panaudojimą, ypač skatinant žaliąją ir skaitmeninę transformaciją. 

Rekomendacijose taip pat nurodoma stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą bei pagerinti socialines paslaugas. 

„Stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, išplėsti prevenciją priežiūrą, kartu užtikrinant, kad sveikatos priežiūros sistema taptų atsparesnė. Pagerinti socialinių paslaugų planavimą ir teikimą, pagerinti galimybes įgyti socialinį būstą ir jo kokybę“, – nurodoma rekomendacijose. 

Sveikatos priežiūros problemų sprendimą, Komisijos manymu, Lietuvoje sunkina darbuotojų trūkumas, netolygus specialistų pasiskirstymas.

EK pastebi, kad valstybės pajamos iš mokesčių, vertinant jas pagal santykį su BVP, yra gerokai mažesnės nei ES vidurkis, o dėl šios priežasties taip pat mažėja lėšų, skiriamų sveikatos ir socialinei apsaugai bei kitoms viešosioms paslaugoms. 

EK vertinimu, Lietuvoje šiuo metu ekonominio disbalanso nėra, tačiau dėl aukštesnės už euro zonos vidurkį infliacijos ir darbo užmokesčio spaudimo šalies konkurencingumas gali mažėti, todėl politika turėtų būti nukreipta į jo didinimą.

„Daugiau dėmesio reikėtų skirti konkurencijos skatinimui vidaus rinkoje ir priemonėms, kuriomis siekiama didinti darbo jėgos pasiūlą, tai galėtų padėti suvaldyti kainų ir darbo sąnaudų spaudimą“, – rašoma dokumente.

Išlaikant patikimą finansų sistemą Komisija, be kita ko, rekomenduoja užtikrinti veiksmingą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) dotacijų ir kitų ES lėšų įsisavinimą, laikytis numatytų valstybės investicijų plano.

Autoriai: Giedrius Gaidamavičius, Valdas Pryšmantas

Redaktorė Roma Pakėnienė

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode