Turbūt malonu išgirsti nuoširdžią padėką iš paciento lūpų, ypač gražiausių metų švenčių laukimo išvakarėse. Tuo metu, kai pacientė Saldvinija Dainienė šypsodamasi mynė dviratį kineziterapeuto kabinete, jos rūpestingas vyras negailėjo nuoširdžių padėkos žodžių Mažeikių ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus komandai.
„Ačiū“
„Mes čia jau pusantro mėnesio lankomės ir jaučiamės kaip namuose. Liga, insultas, žmoną užklupo netikėtai balandį. Gydymas ligoninėje, pirminė reabilitacija Palangoje, bet to neužteko, nes – tai ilgalaikis gydymas. Atvažiavome į Ambulatorinės reabilitacijos skyrių, tada tik kėdėje sėdėjome. Lyg to būtų per maža, neturėjo motyvacijos, kad pradėtų vertinti šių procedūrų naudą, tačiau užteko šilto gydytojos žodžio, specialisto padrąsinimo, kad tu tai gali, tau pasisekė. Pirmiausia psichologiškai pradėjo sveikti, tada jau priėmė ir siūlomą paslaugą. Nuoširdus viso kolektyvo darbas, šiltas bendravimas ir štai rezultatas – mes ne tik pastovime, bet ir pavaikštome. Kiekviena personalo grandis maloniai ir atsakingai dirba, negaliu nė vieno išskirti. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Laima Bučytė-Stirblienė stengiasi mus po truputėlį prijaukinti ilgiau pas save. Mums tik džiaugtis reikia, kad Mažeikiuose yra tokia galimybė. Be padėkos čia neapsieisi. Negatyvo apie mediciną visur pilna, bet šiltesnį padėkos žodį už gydytojo malonų žvilgsnį, šypseną dažnai ir pamirštame ištarti, o juk nuo to ir priklauso, kaip pacientas priims gydymą“, – sakė pacientės vyras Vytautas Dainius.
„Būdas žemaičių“ panoro artimiau susipažinti su šio kolektyvo darbu, džiaugsmais ir problemomis. Savo įtempto darbo grafike laiko pabendrauti rado Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Laima Bučytė-Stirblienė bei administratorė Birutė Paulauskienė.
Padėka įpareigoja
Vedėja neslepia, kad ją ir kolektyvą maloniai nustebino tokia vieša padėka, pridurdama, kad tai ne tik įsimintina padėka, bet ir įpareigojanti bei motyvuojanti visą personalą dar labiau pasitempti. Penkerius metus dirbanti Mažeikių ligoninėje L. Bučytė-Stirblienė prisimena ir kitas paprastas, bet nuoširdžias padėkas – šiltą močiutės apkabinimą, paprastą pacientės rankų darbo paveikslėlį, kuris nuo rezidencijos laikų keliauja kartu su ja.
Komandinis darbas
Dažnas susidūręs su reabilitaciniu gydymu net neįsivaizduoja, kiek specialistų dirba su vienu pacientu. „Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje dirba daug specialistų, esame didelė komanda – fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kineziterapeutai, kineziterapeuto padėjėjai, ergoterapeutai, masažo specialistai, socialinis darbuotojas, psichologas, logopedas, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojai. Nė vieno negalime išskirti – visi esame svarbūs, norint padėti pacientui svarbus bendras darbas. Džiugina labai gera atmosfera skyriuje, mane, ką tik atėjusią, priėmė kaip savą, kaip į namus atėjau“, – džiaugiasi skyriaus vedėja.
Netrūksta ir problemų
Šalia džiaugsmo akimirkų yra ir tai, ką norėtųsi keisti. Gydytoja laiką, skirtą rašymui, su malonumu iškeistų į ilgesnį pokalbį su pacientu, nors ir dabar kiekvieną išklauso su šypsena. Deja, net pusę laiko iš skirtų 20 min. pacientui atima duomenų įvedimas. Gyd. L. Bučytė-Stirblienė pastebi, kad kartais tik žmogiškos akimirkos užtenka, kad pacientas gautų motyvaciją, didėtų jo pasitenkinimas.
Vedėja įvardijo ir visiems rajonams opią problemą – gydytojų trūkumą. Dabar dviem čia dirbančioms gydytojoms ir vienai atvykstančiai iš Akmenės tenka suvaldyti 150 pacientų antplūdį per dieną, dažniausiai tai būna pirmadienis, bet kartu pasidžiaugė, kad kolektyvas jaunėja, kineziterapeutams suteiktos platesnės kompetencijos – jie moka ir masažą daryti, ir atlikti fizioterapines procedūras.
Apie pacientų srautus kalbėdama administratorė, turinti 39 m. darbo stažą, pažymėjo, kad būna ir nepatenkintų pacientų. Nori procedūrų gauti čia ir dabar. Kineziterapiją, masažą galima suvaldyti – žmogus žino savo laiką, o fizioterapinių procedūrų reikia luktelėti. Skyriaus vedėja jau turi minčių, kaip ir šį skaudulį spręsti, tik reikalingas papildomas etatas. Kalbėdama apie lūkesčius L. Bučytė-Stirblienė tikisi, kad, pradėjus vadovauti naujam ligoninės direktoriui, reabilitacija bus prioritetas. Būtent traumatologai įvertina fizioterapijos naudą ir ne tik po traumų. „Galbūt su Savivaldybės palaikymu vėl turėsime vandens procedūras – balneologiją, kuri buvo sunaikinta prieš 10 m. Reabilitacijai, senėjant visuomenei, turėtų būti skiriamas didelis dėmesys, kad žmonės kuo ilgiau išbūtų gyvybingi ir savarankiški. Be to, ir dirbančiam reabilitacija trumpina sveikimo laiką, greitesnį grįžimą į darbą, mažėja neįgalumo lygis“, – geresnėmis perspektyvomis gyvena fizinės medicinos ir reabilitacijos vedėja.
Paspirtis – artimųjų pagalba
Gydytoja pastebi, kad keičiasi pacientų požiūris į skiriamas procedūras. Anksčiau jiems reabilitacija buvo tik masažas. „Sunku būdavo įsiūlyti kitą procedūrą, nors matydavai, kad galėtum padėti ir daugiau. Tenka pacientą motyvuoti, įrodyti jam, kad reikia keisti gyvenimo būdą, kasdien daryti mankštą, mylėti, tausoti save. Gaila, kad ne visi supranta, bet daugėja ir tų, kurie sugrįžta po mankštų kurso, jausdamiesi geriau, ir nori prasitęsti“, – kalba gydytoja ir priduria, jog nesuvokiama, kokiais skaičiavimais paremtas Valstybinės ligonių kasos nustatytas mokėjimas už suteiktą procedūrą, kaip pavyzdį pateikdama, kad už penkių masažų ar mankštų kursą skiriama tik 19 eurų, į šią sumą įeina ir gydytojo konsultacija.
Paklausus, ar sunku padėti pacientui, kuris dėl smegenų pažeidimo po insulto sunkiai motyvuojamas, vedėja sako, kad čia pasiseka tiems ligoniams, kurie turi atsidavusius artimuosius. Jie atlieka didelį darbą, kartu eidami į procedūras išmoksta, kaip atlikti lengvą masažą, padeda namuose darant mankštas. „Nes kiek įdėsi, tiek ir gausi. Vien čia mankštintis neužtenka. Tada ir rezultatas matomas – ligonis greičiau sveiksta, tampa savarankiškesnis. Be to, mūsų komanda išlošia, lengviau dirbti, kai jau nebereikia taip intensyviai įkalbinėti atlikti procedūras. Ne visiems pasiseka turėti motyvuotus artimuosius šalia. Norėtųsi, kad būtų kuo mažiau tokių, kurie nesuvokia reabilitacijos paslaugų reikalingumo – tada ir slaugos ligoninėse būtų mažiau ligonių“, – su viltimi kalba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.
