Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suvienodino kaulų čiulpų transplantacijos reikalavimus Santaros ir Kauno klinikoms. Tai leis Kauno klinikose atlikti daugiau procedūrų nei iki šiol.
Kai kurios pacientų organizacijos pakeitimams prieštarauja, nes mano, kad Kauno medikams trūksta patirties.
„Sprendimą mes priėmėme vadovaudamiesi ne tik pacientų nuomone, bet buvo ir teismo išaiškinimas, kuriuo mes vadovavomės. Jis pakankamai aiškiai pasakė, kad tie apribojimai vienai iš universitetinių institucijų vykdyti tokias procedūras nebuvo pagrįsti. Taip pat rengiant pakeitimus vadovautasi tarptautinių organizacijų nustatytais standartais, pagal juos buvo parengti tie pakoregavimai“, – žurnalistams antradienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Įsakymą praėjusį penktadienį pasirašė sveikatos apsaugos ministrą pavadavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Kaip nurodo SAM, patobulintas tvarkos aprašas atitinka keliamus tarptautinius reikalavimus ir yra pagrįstas naujausiais medicinos mokslo duomenimis. Jame atsisakyta perteklinių reikalavimų, pavyzdžiui, iki šiol slaugytojams keltų reikalavimų dėl konkretaus darbo stažo (reikalauta dvejų metų patirtis slaugant pacientus, kuriems atlikta kamieninių ląstelių transplantacija). Medikams stažo reikalavimas mažinamas nuo dvejų iki vienų metų. Atsisakyta reikalavimo dėl tokių medikų ir slaugytojų skaičiaus, siekiant užtikrinti paslaugos teikimą nepertraukiamu paros (įskaitant poilsio ir švenčių dienas) darbo režimu.
„Suvienodintas indikacijų sąrašas. Tai reiškia, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) klinikos iki šiol galėjo teikti ne visas paslaugas, o dabar vienodai jas galės teikti tiek Santaros klinikos, tiek LSMU klinikos. Tačiau koordinacinis centras ir toliau liks Vilniuje“, – nurodė SAM.
„Šių pakeitimų reikėjo jau seniai, ir tai pavasarį patvirtinta Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Lietuvoje, turint dvi universitetines ligonines, naudinga turėti ir du transplantacijos centrus, t. y. pasinaudoti galimybe parengti daugiau transplantacijos specialistų, suteikti daugiau šių paslaugų pacientams, didinti jos prieinamumą“, – aiškina SAM.
Anot ministerijos, dabar reikalavimai nediskriminuoja nė vienos universitetinės ligoninės, galinčios teikti šias aukščiausio lygio gydymo paslaugas.
Pacientams atstovaujančios organizacijos „Kraujas“ ir „Paguoda“ mano, kad teisės aktų pakeitimai neatitinka kraujo vėžiu sergančių pacientų interesų ir sukels nevienareikšmių neigiamų pasekmių visai Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, todėl ragina A. Verygą nedelsiant juos atšaukti.
„Manome, kad žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pasirašytas įsakymas yra žalingas kraujo vėžiu sergantiems pacientams, nes be jokios būtinybės paverčia juos Kauno klinikų nepatyrusių medikų bandymų objektais. Kaip rodo statistiniai duomenys, Kauno klinikose 100 dienų mirtingumas po kaulų čiulpų transplantacijos yra 5,9 proc., tuo metu Santaros klinikose jis nesiekia ir 1 proc. (t. y. 0,7 proc.). Kalbame apie žmonių gyvybes – iš 100 pacientų, kuriems atlikta kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija, Kaune vidutiniškai miršta beveik šeši asmenys, Vilniuje – mažiau kaip vienas. Deja, net žmonių gyvybės argumentai sveikatos politikos formuotojams neatrodo įtikinami“, – antradienį išplatintame pranešime aiškina asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Ministras įsakymo atšaukti neplanuoja.
„Labai palaikome ir suprantame pacientų norą gauti geriausias paslaugas, todėl ministerija deda pastangas, kad kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugos būtų kuo labiau prieinamos Lietuvoje ir nesikoncentruotų viename centre. Visos gydymo paslaugos turi būti teikiamos kokybiškos ir saugios, tad kamieninių ląstelių transplantacijai tikrai nebus taikomos išimtys. Be to, pacientai turi teisę rinktis ir patys gali nuspręsti, kurioje gydymo įstaigoje nori gauti reikiamas gydymo paslaugas“, – nurodo ministerija.
Ministras žurnalistams teigė, kad „kompromisų su sauga tikrai niekas neplanuoja daryti“, o prastesnę statistiką Kaune gali lemti mažesnis atliekamų transplantacijų skaičius: „Kaune santykinai gerokai mažiau tų transplantacijų atlikta ir net viena komplikacija tą procentą gali duoti labai didelį“.
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė Elona Juozaitytė irgi pabrėžia, kad šioje įstaigoje teikiamos saugios paslaugos.
„Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad pacientų organizacijų „Kraujas“ ir „Paguoda“ pateikti duomenys yra neteisingi ir klaidinantys visuomenę. Kauno klinikose nuo 2015 metų vidurio, kada pradėtos autologinės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos procedūros, atliktos jau 49 tokios procedūros: 2015 metais atliktos septynios procedūros, 2016 metais – 15 procedūrų, pernai – 27 procedūros. Norime pabrėžti, kad tik vienas pacientas mirė per pirmąsias 100 dienų po procedūros, tačiau ir ši mirtis nebuvo tiesiogiai susijusi su pačia transplantacija. Tokie Kauno klinikų rezultatai tarptautinių ekspertų yra vertinami labai teigiamai“, – teigė Kauno klinikų atstovė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai balandį paskelbė, kad 2016 metų lapkritį įsigalioję nauji reikalavimai, susiję su kaulų čiulpų transplantacija, diskriminavo Kauno klinikas.
Kaune transplantacijas apribojusį įsakymą 2016 metais pasirašė tuometis sveikatos apsaugos ministras Juras Požela. Į teismą dėl šio įsakymo kreipėsi buvę Seimo nariai Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius, Kazimieras Kuzminskas ir šioje kadencijoje taip pat dirbantis Kazys Starkevičius.
Autorė: Donata Majauskienė
Vilnius, sausio 2 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
